RUGSĖJO 28, 29 d.
Hotel pro Forma
DANIJA

Režsiūra, sumanymas ir scenografija Kirsten Dehlholm

Scenarijus Mogens Rukov
Choreografija Mette Ingvartsen

Kompozitorius Nils Frahm 

Muzikos atlikėjas August Rosenbaum
Kostiumų dailininkas Henrik Vibskov

Vienos ryškiausių šiuolaikinio Europos teatro vizionierių Kirsten Delhholm vadovaujama danų trupė Hotel Pro Forma kitąmet švęs trisdešimtmetį. Trupė garsėja performansais, kuriuose dera dailė, architektūra, teatras, muzika, šviesos ir vaizdo efektai, kompiuterinė grafika.

“Kažkada Berlyne, Vokietijoje, gyveno vyras vardu Albinas. Jis buvo turtingas, gerbiamas, laimingas. Vieną dieną jis paliko savo žmoną dėl jaunos meilužės. Jis mylėjo, bet nebuvo mylimas ir jo gyvenimas baigėsi katastrofa.“

Taip prasideda Vladimiro Nabokovo romanas “Juokas tamsoje” – klasikinė meilės ir išdavystės istorija, kurioje nebus laimingos pabaigos. Tai pasakojimas apie žmogaus prigimtį: neapykantą, geismą, blogį ir bejėgiškumą. Jaunos merginos suviliotas vyras palieka žmoną ir vaiką, vėliau netenka regėjimo, o meilužė jį išduoda su geriausiu draugu.

Spektaklyje ši istorija pasakojama pasitelkus vaizdo ir garso efektus. Tuo pat metu veikiami ir publikos, ir pagrindinių herojų pojūčiai – žiūrovai tampa tiesioginiais apgavystės liudininkais.

Trys spektaklio dalys – trys tos pačios istorijos versijos.

Pirmas veiksmas. Tamsa.
Aklina tamsa, publika dėvi ausines. Patiriame pasaulį iš Albino perspektyvos: neregiai, praradę viltį, bejėgiai. Tamsa ir 3D garsas iš ausinių sujautrina kitas jusles ir atidumą girdimam tekstui. Istorija pasakojama atbulai – spektaklis prasideda nuo tragiškos ir audringos pabaigos.


Antras veiksmas. Šviesa.
Pirmą kartą išvystame kambarį, kuriame esame. Dekoracijos – nuolat judanti ir atgal nebegrįžtanti mašina. Veidrodžiai ir šėšėlių žaismas kuria optinę iliuziją ir padaugina kambarį. Veikėjų judėjimas išryškina tekstą ir sukuria nesaugumo jausmą. Priešistorė pasakojama per ausines, atlikėjai veikia neįtikėtinai arti publikos. Kūniška, sensorinė, iliuzinė patirtis.

Trečias veiksmas. Muzika.
Gyvas pianino koncertas užbaigia kūrinį. Muzika perpasakoja istoriją. Kompozicijos atspindi fatališką baigtį. Prieš nusileidžiant uždangai kūnas pagalvoja dukart.