Opera 10 kasininkių, prekybos centro garsams ir fortepijonui

2016 m. spalio 6 ir 7 d., 19:00 val.

Menų spaustuvė, Juodoji salė

 Libreto autorė – Vaiva Grainytė

Kompozitorė ir muzikos vadovė – Lina Lapelytė

Režisierė ir scenografė – Rugilė Barzdžiukaitė

Šviesų dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas

Kostiumų dailininkė – Daiva Samajauskaitė

Garso režisierius – Arūnas Zujus

Atlieka: Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė (Kasininkė I, ankstyvo ryto duetas), Liucina Blaževič (Kasininkė II, kitatautė), Vida Valuckienė (Kasininkė III, egzaltuota optimistė), Veronika Čičinskaitė-Golovanova (Kasininkė IV, netašyta pamaiva (fyfa)), Lina Valionienė (Kasininkė V, naujokė), Rima Šovienė (Kasininkė VI, emigranto motina), Milda Zapolskaitė (Kasininkė VII, menotyrininkė), Rita Račiūnienė (Kasininkė VIII, vieniša mama), Svetlana Bagdonaitė (Kasininkė IX, apdainuoja produktų ir prekių miegą), Kristina Svolkinaitė (Kasininkė X, ankstyvo ryto duetas)

Apsauga: Kęstutis Pavalkis/Edgar Sabilo (fortepijonas), Lina Lapelytė (aplinkos garsai, elektronika)

Prodiuseris – Operomanija

Trukmė – 55 minutės (be pertraukos)

Premjera – 2011 m. balandžio mėn. 11 d. (trumpametražė versija), 2013 m. rugsėjo mėn. 28 d. (pilnametražė versija)

Operos „Geros dienos!“ siužetą kuria skirtingi kasininkių likimai, paprastai slepiami po dirbtinės šypsenos ir mechaniško aptarnavimo –„Laba diena!“, „Ačiū!“, „Geros dienos!“ – kauke. Kasdienybėje nepastebimos, robotus primenančios pardavėjos operoje veikia kaip ryškūs personažai. Pardavėjų mintys, žiūrovams girdimos jų CV išklotinės tampa trumpa, individualia drama. Kasininkių charakteriai – tai lengvai atpažįstami tipažai, įkūnijantys universalias realijas. Operos librete susipina šnekamoji, literatūrinė kalba ir nūdienos aktualijos.

Prekybos centro atmosferą atkuria dienos šviesos lempų ir aplinkos garsų instaliacija, sujungianti žiūrovų salę su scenoje veikiančių dešimties kasininkių erdve. Scenos apipavidalinimas minimalus: prekės – tarsi privaloma, pažodinė supermarketo dekoracija – operoje veikia muzikiniu ir žodiniu pavidalais.

Pagrindinis operos garsas – tai nuolatinis pypsėjimas, lydintis skenuojamą prekę. Jis tai prityla, tai garsėja, bet niekada nesiliauja. Kasininkių dainos, akomponuojamos šio garso, savo monotoniškumu primena apsipirkimo procesą. Operoje „Geros dienos!“ muzika pabrėžia personažų mintis, padeda jas išgirsti.

Operos kūrėjos vengia moralizuojančio tono: kritiškas požiūris į kapitalizmą atskleidžiamas su humoru, pasitelkus ironiją ir poeziją. Skirtingų kasininkių likimų mozaika susilieja į bendrą chorą – universalią poemą, teigiančią vartojimo malonumą.