SHEEP GOT WAXED (Lietuva)

Simonas Šipavičius – saxophone
Paulius Vaškas – guitar
Adas Gecevičius – drums

Trijulė Sheep Got Waxed – šviesmečius nutolusi nuo to, ką įprasta vadinti popmuzika. Tai, akivaizdu, šiai grupei išeina į naudą. Šio spontaniško muzikinio organizmo kūryba jau įamžinta dviejuose albumuose, grupės pasirodymai vyko ne viename dideliame festivalyje, komplimentų jai negaili žinomi užsienio kritikai.

„Ar tai, ką mes grojame, tikrai yra džiazas? Mums patiems sunku pasakyti. Pavyzdžiui, jei grupėje nebūtų saksofono, turbūt ši muzika vadintųsi kitaip. Bet džiazas – geras žodis. Jis suteikia daug laisvės“, - samprotauja muzikantai.

2013-aisiais festivalyje Vilniuje išgirdęs grupės pasirodymą, ją išgyrė žymiausias Rusijos muzikos kritikas Artemijus Troickis: „Man tai primena aštuntojo dešimtečio pabaigos džiazo avangardą, kurį labai mėgstu“. Šįmet ji jau suintrigavo vieno madingiausių pasaulyje festivalių Iceland Airwaves rengėją Grimurą Atlasoną: „Įsivaizduoju šią grupę mūsų renginyje“.

Nieko nuostabaus, nes energinga, kartais šiurkšti ir net chaotiška šios grupės kūryba tikrai ją išskiria iš kitų. 2010-aisiais Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje susibūrę džiazo studentai Simonas Šipavičius, Adas Gecevičius ir Paulius Vaškas beveik kiekvieną vakarą praleisdavo studijoje, ieškodami savo muzikinio veido, o jau po metų pradėjo drebinti Lietuvos festivalius.

2011-aisiais trijulė dalyvavo jaunųjų grupių konkurse Garažas, kuriame pelnė publikos simpatijų prizą. Netrukus saksofonu, gitara ir būgnais plakamas džiazo, pankroko, avangardo kokteilis sudomino režisierių Vidą Bareikį. Šis pakvietė grupę sukurti muziką savo teatro judėjimo No Theatre spektakliui Kovos klubas pagal Chucko Palahniuko knygą.

Šie kūriniai tapo pirmuoju grupės albumu, dabar jau labai vertinamu ir ieškomu muzikos kolekcininkų. Antroji grupės kompaktinė plokštelė, pavadinta tiesiog Sheep Got Waxed, pasirodė 2014-aisiais, ir buvo pristatyta smegenis taškančiu pasirodymu Vilniaus Menų spaustuvėje.

Pasirodymai Prancūzijoje (Cosmo Jazz festivalyje), Didžiojoje Britanijoje (Birmingamo džiazo ir bliuzo festivalyje), Estijoje, Rusijoje įrodė, kad kritikai neklydo – šią muziką nelengva „suvirškinti“, tačiau atvirai nusiteikusius melomanus ji įtraukia akimirksniu.

Grupės kūryba kupina laisvės, energijos, šiuolaikiškų, dažnai netikėtų, kartais nepatogių garso proveržių. Patys muzikantai tik pusiau juokais sako: geriau įsiklausius tikrai galima išgirsti vaškuojamos avelės verksmą.

Trijų originaliai mąstančių jaunų lietuvių grupė šiandien – jau nebe kylantys naujokai, o alternatyvios muzikos gerbėjų grotuvuose tvirtai įsitaisę menininkai. Tokius juos pasitikti – dar smagiau. Prieš dvejus metus Vilnius Mama Jazz grojusi grupė sugrįžta pristatyti muzikos iš naujausio savo albumo – bet, žinant jos narių polėkį, galima drąsiai tikėtis improvizacijų ir paskutinę naktį prieš renginį gimusių naujų kūrinių.