VEIN FEAT. GREG OSBY (Šveicarija, JAV)

Greg Osby – saxophone
Michael Arbenz – piano
Thomas Lähns – bass guitar
Florian Arbenz – drums

Net nėra ko slėpti – kyla pagunda Grego Osby pavardę šio renginio afišoje parašyti ryškesnėmis raidėmis. Šis saksofonininkas pelnytai vadinamas viena svarbiausių dabartinio džiazo figūrų ir yra viena ryškiausių Vilnius Mama Jazz žvaigždžių. Bet taip elgtis nebūtų teisinga. Šveicarų trio Vein ir Gregas šiame projekte – lyg vienas organizmas. Kuriame niekas niekam nelipa per galvas, visi po lygiai dalijasi dėmesiui ir vienodai prisideda prie bendro reikalo. Taip, kaip ir turi būti tarp tikrų, niekam nieko įrodinėti neturinčių menininkų.

Grupė iš Bazelio Vein keletą sykių yra viešėjusi Lietuvoje. Vis dėlto šį vizitą galima vadinti svarbiausiu – nes šįkart mūsų šalies melomanams trio pristatys ypatingos muzikinės bendrystės su amerikiečių džiazo garsenybe programą.

Pritrenkiančio kūrybingumo muzikantai, trio, skambantis taip, kaip neskamba nė vienas kitas – tai tik keletas Vakarų džiazo spaudoje atsiradusių Vein apibūdinimų.

„Pianistas Michaelas Arbenzas – jums galbūt negirdėta pasaulinio lygio žvaigždė, prilygstanti Bradui Mehldau ir Jacky Terrasonui. Techniškas ir preciziškas virtuozas, kupinas beprotiškų idėjų“, - entuziastingai rašo vokiečių laikraštis Frankfurter Allgemeine.

Pirmąjį albumą 2006-aisiais išleidę Vein – tai pianistas Michaelas Arbenzas, jo brolis būgnininkas Florianas Arbenzas ir bosistas Thomas Lähnsas.

Visų trijų patirtis – turtinga ir įvairi. Florianas perkusiniais instrumentais grojo klasikinės muzikos kolektyvuose, rengė solinius koncertus Europoje ir Pietų Amerikoje, už savo atsidavimą klasikai ir džiazui yra pelnės Europos muzikos apdovanojimą. Michaelas ne tik muzikavo su Marcu Johnsonu, Wolfgangu Puschnigu ir kitais žinomais džiazmenais, bet ir grojo su žymiais akademinės muzikos atstovais – pavyzdžiui, prancūzų pianistu, kompozitoriumi ir dirigentu Pierre'u Boulezu. Klasikos ir džiazo pasauliuose sukasi ir Thomas – prieš šešerius metus muzikos akademiją baigęs muzikantas laikomas vienu talentingiausių Šveicarijos jaunosios kartos bosistų.

Trijulė – išties pavydėtinai aktyvi. Per aštuonerius metus – aštuoni albumai (vienas jų, išleistas 2011-aisiais, yra George'o Gershwino Porgy And Bess interpretacija), koncertai nuo Odesos iki Havanos, džiazo festivaliai Vokietijoje, Bolivijoje, Serbijoje, Latvijoje, koncertų turai Indijoje ir Rusijoje.

Nuo pat karjeros pradžios Vein rengė bendrus projektus su kitais muzikantais – tarp jų ir su amerikiečiais trombonininku Glennu Ferrisu bei saksofonininku Dave'u Liebmanu, su kuriuo užpernai išleido albumą Lemuria.

Dar 2008-aisiais Vein pirmą sykį surengė koncertų turą su Gregu Osby – pernai šis bendradarbiavimas atgimė. Šį rudenį į koncertų grafiką įrašyti vos penki bendri jų pasirodymai, vienas kurių, Lietuvos melomanų džiaugsmui, įvyks Vilniuje. Didžiąją koncerto dalį sudarys originalūs šių muzikantų kūriniai.

54-erių saksofonininkas iš JAV Gregas Osby žinomas kiekvienam tikram džiazo gerbėjui. Dar devintajame dešimtmetyje savo, kaip lyderio, albumus leisti pradėjęs muzikas kartu su kitu Vilnius Mama Jazz svečiu Steve'u Colemanu buvo vienas menininkų judėjimo M-Base įkvėpėjų. Daugiau nei tris dešimtmečius Niujorko džiazo scenoje siautėjantis muzikantas grojo su Herbie Hancocku, Dizzy Gillespie, Jacku DeJohnette'u ir dešimtimis kitų ryškių džiazo žvaigždžių. Muzikantas visada pasižymėjo originaliu mąstymu, nepakantumu kūrybiniams suvaržymams ir alkiu netikėtiems projektams – pavyzdžiui, yra grojęs roko grupės The Dead (atkurtas legendinio kolektyvo Grateful Dead variantas) gastrolėse JAV.

Todėl jo kelionės į Europą ir muzikavimas su Vein neturi stebinti. Be to, Šveicarijoje Gregas tikrai rado savęs vertus partnerius.

„Šis koncertas – kone dieviškas. Viskas, ką Gregas yra patyręs per savo karjerą, puikiai aprėpiama trio Vein. Šveiacarai meta jam iššūkį, bet tuo pačiu yra ir geriausi partneriai“, - po vieno bendro šių atlikėjų koncerto rašė vokiečių spauda.

Kitas žurnalistas tiesiog pripažino: „Tokios muzikos džiazo gurmanai negirdėjo jau daug metų. Retai išgirsi muzikantus, grojančius su tokia aistra“.

Ar dar reikia įtikinėti, kad šis koncertas geros muzikos išsiilgusioms ausims – tiesiog būtinas?