Paieška

Suraskite mus  Facebook'e 

 

Naujasis Baltijos šokis'17 ATIDARYMAS: Cloud Gate šokio teatras

 

Gegužės 12d., penktadienis,18.00 | Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre, Didžioji salė

 

 

 

„Cloud Gate“ šokio teatras (Taivanas) pristato du šokio spektaklius:
 

„Baltas Vanduo“


Idėja ir choreografija:
Lin Hwai-min Muzika: Erik Satie, Albert Roussel, Ahmet Adnan Saygun, Maurice Ohana, Jacques Ibert
Kostiumai: MA Ke Šviesos: Lulu W.L. LEE
Videografas: Chang Hao-jan (Howell)
Projekcija: Ethan Wang, paremta Chang Hao-jan (Howell) vaizdo Ƴraš ais
Koprodukcija: Nacionalinis scenos menų centras, Nacionalinė teatro ir koncertų salė (Taivanas),
R.O.C., „Movimentos Festwochen der Autostadt in Wolfsburgį (Vokietija)
Premjera: 2014m.
Trukmė: 80min.


Prie Eriko Satie ir kitų kompozitorių pianino partitūrų priderintas spektaklis „Baltas vanduo“ – tai lyriškas šokis, gimęs iš tyro judesio, kuris teka gražiai, kaip ir skelbia pasirodymo pavadinimas. Uždanga atsiveria ir už jos matomas spalvotas tekančios upės vaizdas. Jis lėtai virsta juodai baltu vaizdu. Ramybėje ir sūkuriuose išsiskiria bangų baltumas ir srovės raibuliavimas tamsumoje.


Žalias tinklas ir apvadai naudojami tam, kad skaitmeninės kompozicijos galėtų įsiterpti į vandens srovę ir atskleisti virtualių projekcijų ir šviesos iliuzijos suteikiamą malonų netikėtumą šokiui.


Priešais nuolat besivystančias projekcijas baltai apsirengę šokėjai sūkuriuoja ir šokinėja įvairiose hipnotizuojančiose solo dalyse, duetuose ir grupėse. Jų rankos mojuoja, apdarų skvernai plevėsuoja, atkartoja balto vandens bangavimą. Kartais šokėjų kūnai sukarpomi į juos nukreiptų žalių linijų – tai suteikia paslaptingumo visam šviesiam ir žavingam pasirodymui.


Prieš pabaigą šokėjai pakeičia pirmos dalies choreografiją, projekcija ištirpsta iki pradinio juodai balto upės vaizdinio ir galiausiai atgauna savo spalvas. Švytintis nuostabiu paparastumu „Baltas vanduo“ yra tarsi brangakmenis tarp visų Lin Hwai-mino choreografinių darbų.

***

„Dulkė“


Idėja ir choreografija: Lin Hwai-min
Muzika: styginių kvartetui „No. 8 in C minor, Op.110“ pagal Dmitrijų D.Šostakovičių
Kostiumai: MA Ke
Šviesos: Lulu W.L.Lee
Projekcija: Ethan Wang
Koprodukcija: Nacionalinis scenos menų centras, Nacionalinė teatro ir koncertų salė (Taivanas), R.O.C., „Movimentos Festwochen der Autostadt in Wolfsburg“ (Vokietija)
Premjera: 2014 m.
Trukmė: 80 min.

1960 m. liepą Dmitrijus Šostakovičius keliavo į Drezdeną kurti muzikos filmui apie Drezdeno bombardavimą. Praėjus 15 metų po karo šis Rytų Vokietijos miestas vis dar buvo siaubingų griuvėsių vieta. Kompozitorius per tris dienas parašė kūrinį styginių kvartetui „Nr. 8 ,C Minor“. Pasakodamas artimam draugui D. Šostakovičius sakė: „Kai aš mirsiu, vargiai kas galės parašyti kvartetą, skirtą mano atminimui. Todėl nusprendžiau patsjį sau parašyti.“


1990 m. pirmą kartą, be visų kitų D. Šostakovičiaus kūrinių, paklausius šio kvarteto, Lin Hwai-miną įaudrino gilus šios muzikos liūdesys. Kentėjęs nuo XXI a. politinių persiokimų, žudynių ir genocido vaizdų Lin Hwai-minas nusprendė sukurti choreografiją pagal šį D. Šostakovičiaus kvartetą. Įspėjo savo trupės šokėjus, kad tai bus gedulingas pasirodymas. Giliau patyrinėjęs muzikinę literatūrą choreografas liko sukrėstas fakto, kad D. Šostakovičius ir kūrė šį įtaigų kūrinį kaip rekviem.


Pavadinęs savo darbą „Dulkė“, Lin Hwai-minas tarsi apraudojo faktą, kad užsidėję žiaurumo kaukę žmonės tampa pažeidžiami ir menki tars slenkanti dulkė. Dūmai sūkuriuoja ore. Šokėjai apsirengę juodais ir tamsiai rudais kostiumais kniubščioja ir šliaužia, trumpai pasirodo iš už dūmų uždangos blankioje šviesoje. Priešais tuščias intensyvių spalvų vaizdo projekcijas šokėjai suklumpa ir vargiai gali atsistoti. Dar ir dar kartą jie susitelkia į eiles ir grupes, kad apsisaugotų, bet iš tiesų tik tam, kad dar kartą būtų sutriuškinti. Į pabaigą jie stovėdami tarsi pasikaria, žiopčioja tarsi žuvys išmestos į krantą. Dūmai lėtai juos praryja.


„Baltas vanduo“ teka tarsi judri gyvenimo šventė, o „Dulkė“ išverkia viską, kas yra tamsiausio naktyje, ir sukelia prisiminimus apie dailininko Gojos Juoduosius paveikslus. Šie du kūriniai smarkiai skiriasi ir stiliumi, ir turiniu, tačiau sudaro galingą dviejų dalių programą.


Tarp spektaklių bus 20 min pertrauka


Daugiau informacijos: www.newbalticdance.lt