„Vilniaus festivaliai” vienija didžiausius ir labiausiai pripažintus Vilniuje vykstančius kultūros ir meno festivalius,  koordinuoja ir organizuoja jų įgyvendinimą. Šiuo metu įstaigoje yra 11 skirtingų meno sričių festivalių, dauguma jų laikomi geriausiais Lietuvoje, dalis – pripažinti lyderiai Baltijos šalyse ar visame Rytų Europos regione. „Vilniaus festivaliai“ rengia profesionalaus scenos meno renginius, pasižyminčius aukštu meniniu lygiu, novatoriškumu, originalumu. Tai ir klasikinės muzikos „Vilniaus festivalis“, ir teatro festivalis „Sirenos“, ir aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“, ir „Naujasis Baltijos šokis“, ir džiazo festivaliai „Vilnius Jazz“ bei „Vilnius Mama Jazz“, ir „Kino pavasaris“, ir Kristupo vasaros festivalis, ir senosios muzikos festivalis „Banchetto Musicale“, ir „Kultūros naktis“, ir didžiausia miesto šventė „Sostinės dienos“. Šiems festivaliams surengti būtinos specialios kompetencijos, puikus atitinkamos meno srities (muzikos, teatro, šokio, kino ir pan.) išmanymas, patirtis tarptautiniame kontekste, nuolatinis domėjimasis savo srities reiškiniais visame pasaulyje, nemenka patirtis organizuojant tokio pobūdžio renginius ir daug kitų savybių. Vilniaus miestas, remdamas šiuos festivalius, užtikrina, kad vilniečiams ir miesto svečiams būtų pasiūlomi aukšto lygio tarptautiniai kultūros renginiai, garsinantys miestą ir įprasminantys jį kultūriniame Europos žemėlapyje.

Pastaruoju metu kai kuriuose interneto portaluose buvo paskelbta publikacija, bandanti pasėti abejones dėl įstaigos veiklos. Nesunku numanyti, kad siekį menkinti „Vilniaus festivalius“, tendencingai pateikiant netikslią informaciją, paskatino šiuo metu plačiai nagrinėjamos LNOBT generalinio direktoriaus G. Kėvišo veiklos peripetijos. Kadangi G. Kėvišas antraeilėse pareigose dirba ir „Vilniaus festivaliuose”, bandoma ieškoti priekabių taip pat ir šios įstaigos veikloje. Tačiau G. Kėvišas yra tik vienas iš 11 festivalių rengėjų, neturintis įtakos visiems kitiems 10 festivalių. Kaip vienas pagrindinių  argumentų, bandant sukelti abejones dėl svarbius kultūros renginius organizuojančios įstaigos veiklos, pasitelkta ištrauka iš seno, dar 2009 m. savivaldybės politikų inicijuoto įstaigos audito, kuri teigė, kad kai kurie įstaigos antraeilėse pareigose dirbantys darbuotojai (festivalių vadovai) „gaudavo atlyginimą nesirodydami darbe“. Tačiau nutylima, kad savivaldybės auditoriai 2009 m. įstaigos veiklą tikrino tik savo darbo valandų metu, o antraeilėse pareigose dirbantys įstaigos darbuotojai atlikdavo darbus laisvu nuo pirmaeilio darbo metu, t.y. po pagrindinio darbo valandų, todėl tokiai išvadai nebuvo jokio faktinio pagrindo. Be to, primenant šio audito išvadas, nutylima ir kita esminė detalė – auditoriaus pasiūlymą uždaryti įstaigą atmetė pats savivaldybės audito komitetas, būtent dėl nepagrįstos išvados ir apeliuojant į sveiką protą. Priešingai, nei bandoma teigti, „Vilniaus festivalių“ audito reziumė buvo tokia: „2009 metų 9 mėnesių viešosios įstaigos “Vilniaus festivaliai” Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisėtumui, jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams reikšmingų neatitikčių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams nenustatėme.“

Abejonių dėl „Vilniaus festivalių“ veiklos iniciatoriai bando manipuliuoti šia sena ir nepagrįsta audito ištrauka tam, kad galėtų garsiai šaukti, jog įstaigos darbuotojai buvo įdarbinti fiktyviai. Tačiau reikėtų žinoti, kad vadovaujantis Darbo kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, su darbuotoju susitariama dėl darbo funkcijų atlikimo. Darbo funkcijų atlikimo vieta priklauso nuo darbo funkcijų ir jų specifikos. „Vilniaus festivalių” darbuotojų pirmaeilė funkcija yra organizuoti festivalius (renginius), suformuoti ir parengti jų menines programas bei jas įgyvendinti. Ši darbo funkcija atliekama ne tik „Vilniaus festivalių” biure, bet visų pirma bendraujant su atlikėjais, autoriais, dalyvaujant renginiuose, atrenkant galimus būsimų festivalių programų dalyvius, susitinkant su rėmėjais, partneriais, susirašinėjant ar kitaip komunikuojant su kitų šalių festivalių rengėjais, kūrinių autoriais, prodiuseriais, teatrų, koncertinių organizacijų atstovais ir pan. Be to, gyvename mobilumo laikais, XXI a. ryšio priemonės leidžia atlikti darbus bet kurioje vietoje. Todėl išvada, kad darbuotojo, atsakingo už festivalio (renginių) organizavimą, nebuvimas įstaigos buveinėje įvardytas kaip "darbuotojai gauna algą nesirodydami darbe" yra atliekamos darbo funkcijos specifikos nesuvokimas ir prasilenkia su sveiku protu. Darbuotojų atliekamą darbų apimtį ir kokybę lemia ne sėdėjimas įstaigoje prie stalo, o suorganizuoti ir sėkmingai įgyvendinti festivaliai ar renginiai. Tai, kad įstaigos darbuotojai atlieka savo funkcijas, patvirtina suorganizuoti ir realiai įgyvendinti festivaliai bei jų programose numatyti renginiai, taip pat ir “Vilniaus festivalių” kasmetinės ataskaitos, kuriose išdėstytos parengtos ir įvykdytos festivalių programos, juose dalyvavę atlikėjai, kolektyvai, teatro trupės, taip pat festivaliuose apsilankusios publikos kiekiai, dalyvių skaičius, pritraukta rėmėjų parama ir kt.

Vieno iš festivalių – klasikinės muzikos įžymybes Lietuvoje pristatančio „Vilniaus festivalio“ – rengėja Rūta Prusevičienė klausia: „Gal kai kuriems žmonėms atrodo, kad festivaliai ir jų rengiamos meninės programos „pasidaro“ pačios? Kaip galėtų įvykti visi šie nemažos apimties festivaliai, jei prie jų nedirbtų konkretūs festivalių rengėjai? Jei kas nors mano, kad dirbame fiktyviai, tai kodėl visi šie festivaliai kasmet surengiami? O gal kai kurie nuolat viskuo abejojantys ir nepasitikintys žmonės net nepastebi, kad festivaliai įvyksta? Tada turbūt galima manyti, kad kultūra Vilniaus miestui, o gal ir visai Lietuvai jau nereikalinga?“

Pažymėtina, kad “Vilniaus festivaliuose” antraeilėse pareigose dirbantiems festivalių vadovams išmokamo mėnesinio atlyginimo vidurkis yra 456,23 EUR. Gal kam nors atrodo, kad tai yra per didelis atlyginimas tokio lygio festivalius rengiantiems specialistams?

Bandantys sumenkinti „Vilniaus festivalius“ sąmoningai manipuliuoja sena, nepagrįsta pripažinta informacija ir ignoruoja naujausio „Vilniaus festivalių“ įstaigoje atlikto audito išvadas. 2016 m. patikrinus „Vilniaus festivalių“ veiklą nebuvo nustatyta jokių esminių pažeidimų, o įstaigos veiklos teisėtumas ir finansinė veikla įvertinta teigiamai, vidaus kontrolė įstaigoje įvertinta gerai (ne blogai, ne patenkinamai, o gerai).

Būtina atkreipti dėmesį ir į kitus viešai skelbiamus, tačiau tendencingai iškraipomus faktus, kaip antai: „Beje, įstaiga pateikusi tik 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, nors tai turėtų daryti kasmet.“ Tiesa ta, kad „Vilniaus festivaliai” kiekvienais metais pateikia šiuos dokumentus įstatymo nustatytais terminais. Anksčiau juos reikėjo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, tai įstaiga kasmet atlikdavo, o nuo 2015 metų – Registrų centrui. Terminas pateikti 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentus dar nesibaigė, įstaiga, kaip ir kasmet, juos pateiks laiku.

Nepaisant kai kurių asmenų bandymų skleisti klaidinančią informaciją apie įstaigos veiklą, „Vilniaus festivaliai“ tiki kultūros žmonių ir visuomenės sąmoningumu bei kviečia į artimiausius savo festivalius – į 21-ąjį „Naująjį Baltijos šokį“ gegužės pradžioje ir į 21-ąjį „Vilniaus festivalį“ birželio mėnesį.