Birželio 7 d., ketvirtadienį, 19 val. | Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje
GABRIELIUS ALEKNA (fortepijonas), JUSTINA AUŠKELYTĖ (smuikas), ONUTĖ GRAŽINYTĖ (fortepijonas), DOVILĖ KAZONAITĖ (sopranas), MODESTAS SEDLEVIČIUS (baritonas)
VALSTYBINIS VILNIAUS KVARTETAS
MEDINIŲ PUČIAMŲJŲ KVINTETAS
Programa:
VLADAS JAKUBĖNAS – „Gėlės iš šieno“ (Kazio Binkio ž.) balsui ir fortepijonui; „Melodija-legenda“ smuikui ir fortepijonui
KAZIMIERAS VIKTORAS BANAITIS – „Obelų žiedai“ (Kazio Binkio ž.) balsui ir fortepijonui; „Atsiminimas“ (Kleopo Jurgelionio ž.) balsui ir fortepijonui
JULIUS GAIDELIS – „Be tėvynės“ smuikui ir fortepijonui; Pučiamųjų kvintetas
VYTAUTAS BACEVIČIUS – „Poème“ Nr. 4, op. 10; „Dance Fantastic“, op. 55
JERONIMAS KAČINSKAS – Styginių kvartetas Nr. 3; „Trys dainos“ (lietuvių liaudies ž.) balsui ir fortepijonui
VYTAUTAS BACEVIČIUS – „Septième mot“, op. 73, dviem fortepijonams
Programos autoriai ir sudarytojai Gabrielius Alekna ir Linas Paulauskis
Nublokštų už Atlanto lietuvių kompozitorių kūryba – svarbi ir vertinga kultūrinio bei istorinio paveldo dalis. Tiesa, vis dar retai pasigirstanti koncertų scenose, per lėtai sugrįžtanti ir įsiliejanti į bendrą lietuviškos kultūros lauką, sudraskytą istorinių kolizijų. Lietuvių emigracija į užjūrio šalis, ypač JAV, fiksuojama jau nuo XIX a., tačiau bene skaudžiausiai tautos kultūrai atsiliepė emigracinė banga po Antrojo pasaulinio karo. Ją nulėmė Sovietų Sąjungos ir Vokietijos sandoriai bei karo padariniai. Anot istorikų, per 60 000 Lietuvos žmonių, baimindamiesi galimų represijų, nutarė pasitraukti į Vakarus. Ypač daug išvyko inteligentijos, menininkų. Tarp dainininkų, orkestrų artistų, muzikos mokytojų, Lietuvą paliko ir kompozitoriai Kazimieras Viktoras Banaitis, Julius Gaidelis, Vladas Jakubėnas, Jeronimas Kačinskas, Giedra Nasvytytė-Gudauskienė ir kt. Ypač ryški tarpukario Lietuvos asmenybė buvo Vytautas Bacevičius, savo kūryba, pianistine bei publicistine veikla tapęs vienu svarbiausių šiuolaikinės muzikos propaguotojų, vienu iniciatorių Lietuvai, vienintelei iš Baltijos valstybių, 1936 m. stojant į Tarptautinę šiuolaikinės muzikos draugiją (ISCM). 1939 m. vasarą V. Bacevičius išvyko koncertuoti į Argentiną. Prasidėjus karui į Sovietų Sąjungos okupuotą Lietuvą nebesugrįžo ir tapo emigrantu, o 1940-aisiais persikėlė į JAV.
Kaip rašo muzikologė Danutė Petrauskaitė, nors vėlyvuoju sovietiniu laikotarpiu pavieniai muzikologai bei atlikėjai ėmė domėtis emigrantų kūryba, jų kūriniai Lietuvoje skambėdavo retai. Tik Sąjūdžio metais pradėjus rengti specialiai išeivių kūrybai skirtus „Sugrįžimų“ festivalius, užmarštin nugramzdinta egzodo muzika plačiau pasklido po Lietuvos koncertų sales, pasirodė straipsnių, mokslinių darbų, monografijų apie jos kūrėjus.
Ypač daug dėmesio užjūrio lietuvių kompozitorių kūrybos sklaidai skiria pianistas Gabrielius Alekna – Niujorko Juilliardo mokyklos absolventas, laikomas tikru lietuvių išeivių muzikos, ypač Vytauto Bacevičiaus kūrybos, ekspertu. Jo muzikos menų daktaro disertacija apie V. Bacevičiaus nespausdintus kūrinius fortepijonui buvo apdovanota Richardo F. Frencho prizu kaip geriausia Niujorko Juilliardo mokyklos metų disertacija ir pasirodė kartu su jo paties parengtu anksčiau nespausdintų V. Bacevičiaus kūrinių fortepijonui dvitomiu, išleistu Lietuvos muzikos informacijos centro. Skleisdamas ir įamžindamas šio kompozitoriaus kūrybą, įrašydamas kompaktines plokšteles įžymiose leidyklose („Naxos“ ir „Toccata Classics“), G. Alekna bendradarbiavo su dukart „Grammy“ apdovanota prodiusere Juditha Sherman bei keturis kartus „Grammy“ apdovanojimui nominuota pianiste Ursula Oppens. Pianisto iniciatyva į Vytauto Bacevičiaus įrašų leidybos projektą įsitraukė penkis kartus „Grammy“ apdovanojimams nominuotas dirigentas ir kompozitorius Christopheris Lyndon-Gee (Australija, Italija).
Lietuvių išeivių kamerinės muzikos koncertui Vilniaus festivalyje pianistas G. Alekna subūrė puikius, intensyviai koncertuojančius atlikėjus. Tai smuikininkė Justina Auškelytė – III tarptautinio J. Heifetzo konkurso II premijos laureatė, užpernai įgijusi muzikos magistro laipsnį Niujorko Juilliardo mokykloje, debiutavusi įžymioje Vienos koncertų salėje „Musikverein“ ir kt.; Virgilijaus Noreikos vokalistų konkurso II vietos nugalėtojas, Milano „La Scala“ teatro akademijos stipendininkas baritonas Modestas Sedlevičius; 2017-ųjų Metų operos viltimi pripažinta Dovilė Kazonaitė; Hanoverio muzikos, teatro ir medijos akademijos studentė, „Musik Braucht Freunde“ bei lordo Yehudi Menuhino „Live Music Now“ fondų stipendininkė Onutė Gražinytė; lietuvių muzikos puoselėtojas, Nacionalinės ir Baltijos Asamblėjos premijų laureatas Valstybinis Vilniaus kvartetas; geriausius atlikėjus subūręs Medinių pučiamųjų kvintetas.
Daugiau informacijos rasite: www.vilniusfestival.lt
